Paalkių piliakalnis

Paalkių piliakalnis įrengtas maždaug prieš 1000 - 1500 metų bevardžio upelio santakoje su Nerimi. Manoma, kad čia stovėjo vienos iš baltų genčių bendruomenės pilis-įtvirtinimas. Piliakalnio įrengimui, mūsų protėviai sumaniai panaudojo aukšto Neries kranto kyšulį, kurį nuo priešų saugojo Neries upės vandenys, iki 30 m. statūs jos slėnio šlaitai, iš kitos pusės – bevardžio intako išgraužta stačiašlaitė griova. Metams bėgant, genčiai apleidus įtvirtinimus, piliakalnis apaugo mišku, aikštelė susitraukė iki 6 metų ilgio ir 12 pločio, bet išliko du aikštelės apsaugos pylimai ir grioviai. Būtent šių įtvirtinimų likučiai 2005 metais ir pasufleravo parko darbuotojai Idai Stankevičiūtei mintį, kad tai gali būti piliakalnio likučiai. Taip Lietuvos kultūros paveldas pasipildė dar vienu atrastu objektu. Kol kas piliakalnis archeologų netyrinėtas, todėl duomenų apie jo istoriją turime tik tiek... Daug daugiau žinių turime bendrai apie Lietuvos piliakalnius. Jų turime arti tūkstančio! Pirmieji piliakalniai dabartinės Lietuvos teritorijoje atsirado prieš maždaug 3000 metų. Iš pradžių tai buvo tik įtvirtintos gyvenvietės – saugodama savo turtą, bendruomenė pasirinktos aukštumos viršų apjuosdavo keliaguba tvorų eile, supildavo pylimėlį, iškasdavo griovius. Bėgant amžiams, piliakalniai tapo svarbiais gynybiniais taškais, atramomis kovoje su kryžiuočių antpuoliais. Buvo statomos galingos medinės pilys, įrengiamos vietos valdovų rezidencijos. Piliakalnių epocha baigėsi XV a. – sumušus kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje. Naujuosius laikus Lietuva ir Europa pasitiko jau su apleistais piliakalniais, kuriais nuo tada pradėta domėtis kaip senovės palikimu. Ir nesustojama šiandien – juk savo šalyje turime apie tūkstantį piliakalnių, o jų tankumus yra vienas didžiausių (jei ne didžiausias) Europoje.

Domėkimės ir saugokime savo unikalų kultūros paveldą

Atsiliepimai

Komentuoti