Elektrėnų istorija

Po trečiojo ledynmečio dabartinę Elektrėnų teritoriją užliejo ledynų tirpsmo vandenys. Laikui bėgant vanduo slinko, aukštumose palikdamas molio ir smėlio sąnašas, o daubose – kelis ežerus. Taigi po trijų šimtų metų liko Anykštos, Pukinnos, Jagudis ir keli mažesni ežerai. Apie minėtus ežerus žmonės kalba nuo akmens amžiaus. Tai liudija šiose apylinkėse tyrinėti Alynkos, Perkūnakiemio, Gojaus pilkapiai. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad mūsų eros pradžioje čia gyveno viena iš jotvingų genčių. Ankstyvaisiais Lietuvos valstybės gyvavimo metais senieji Elektrėnų apylinkių gyventojai atsidūrė vieno svarbiausių administracinių ir politinių centrų – Trakų – įtakoje. Per šias vietas ėjo didieji to meto keliai į Vilnių ir Trakus, kuriais dažnai naudojosi Kryžiuočių ordino kariuomenė. 1348 m., keliolika kilometrų nuo dabartinio Elektrėnų miesto, prie Strevos upės, įvyko didelis mūšis, kuriame žuvo tūkstančiai žmonių, tarp jų ir Gedimino sūnus Narimantas. Taigi mūsų protėviai buvo svarbių įvykių liudininkai. Žmonės kūrėsi prie upių ir ežerų, nes pirmiausiai reikėjo vandens. Pasirinktai vietai reikėjo pavadinimo. Čia padėjo senoji lietuvių religija, gamtos reiškiniai, istoriniai įvykiai, žinomų žmonių vardai. Pagonybės reliktas – Perkūno paukščiai. Tai yra teritorija, kurioje šiandien yra Lietuvos elektrinė.

Dabartinėje Elektrėnų miesto teritorijoje ir jo apylinkėse žmonės gyvena labai seniai, nors pats miestas yra vienas jauniausių Lietuvoje. Nuo XIV amžiaus Elektrėnų sritys buvo Trakų kunigaikštystės įtakos zonoje, nuo 1413 m. – Trakų vaivadija, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1918 m.) – iš Trakų apskrities perėjo į Kietaviškių apskritį, vėliau į Vievio apskritį ir Vievi rajonas (1950 06 20). Jau susikūręs Elektrėnų miestas priklausė Trakų rajonui, o 2000 m., įkūrus Elektrėnų savivaldybę, tapo jos centru. Elektrinės konstrukcijos atnešė didelių pokyčių. Vandens telkinys, dabar vadinamas Elektrėnų mariomis, buvo sukurtas užtvenkus Strevos upę. 1961 metais užtvankoje pradėjo kilti vanduo, susiliedamas net aštuoni ežerai ir ežerėliai: Anykšta, Pukina, Jagudė, Jagudėlė, Dumbliuka, Nendrynėlė, Syšvanta ir Šyšvantaitis. Senosios salos, net garsioji Gandrų kolonija, didžiausia baltųjų keliautojų tėvynė Europoje, buvo po vandeniu. Atsirado naujos salos: Didžioji, Baubių, Garnių, Kirų, Miškinė, Žalioji, Kalvotoji... Kakliniškių, Perkūnakiemio, Šarkinės, Anykščių, Raistinės, Lekavičių, Mažiklės, Petravičių, Alinkos, Rungos kaimai, iš kurių daugiau nei 140 sodybų. pajudėjo, pasirodė po vandeniu. Šių kaimų pavadinimai iškalti vienoje iš Elektrėnų skulptūrų parko skulptūrų. 1961 m. pavasarį pradėta statyti nuolatinė gyvenvietė, miestą projektavo B. Kasparavičienė ir K. Bučas.

Asmenybės

  • Pranas Noreika​ - Elektrėnų savivaldybės garbės piliečio vardas suteiktas už ypatingus nuopelnus Elektrėnų miestui.
  • Stasys Žlibinas​ - poetui Elektrėnų savivaldybės garbės piliečio vardas suteiktas už Elektrėnų miesto garsinimą.
  • Monsinjoras Jonas Sabaliauskas ​ - Elektrėnų savivaldybės garbės piliečio vardas suteiktas už bendruomenės sutelkimą aktyviai veiklai.
  • Dainius Pulauskas​ - kompozitorius, sukūręs daugiau nei 1000 aranžuočių simfoniniam orkestrui , pučiamųjų instrumentų orkestrui, bigbendui, kameriniam orkestrui, styginių kvartetui, džiazo grupei, folkloro ansambliui.
  • Gintaras Rinkevičius​ - vienas žymiausių dirigentų nūdienos Lietuvoje, Nacionalinės premijos laureatas Gintaras Rinkevičius, LMTA profesorius, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.
  • Joroslavas Cechanovičius​ - Šiaulių m. koncertinės įstaigos „Saulė“ bigbendo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.
  • Tadas Šumskas​ - kompozitorius, aranžuotojas, dirigentas, profesorius. Apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu ir kitais apdovanojimais.
  • Donatas Vėželis​ - profesionalus Lietuvos sportinių šokių šokėjas. Europos parodomųjų šou standartinių šokių čempionato Vienoje aukso medalių laimėtojas.
  • Darius Kasparaitis​ - vienas tituluočiausių Lietuvos ledo ritulininkų.
  • Dainius Zubrus​ - vienintelis lietuvis, žaidžiantis Šiaurės Amerikos Nacionalinėje ledo ritulio lygoje.
  • Martynas Gudelis​ - rašytojas išleidęs romaną „Skynimai dega“, kuriame aprašė gaisrą , suniokojusį pusę Gilučių kaimo.
  • Juozas Kralikauskas​ - išeivijos rašytojas, istorinių romanų autorius.
  • Juozas Kundrotas​ - rašytojas, gimęs ir augęs Gilučių seniūnijos apylinkėse.
  • Sofija Pšibiliauskienė - Lazdynų Pelėda​ - rašytoja, gyvendama Vievyje sukūrė apysaką „Klaida“.
  • Pirmieji gyventojai - Senųjų Anykštos, Puikino, Jagudžio ir kelių mažesnių ežerų pakrantėse žmonės apsigyveno jau akmens amžiuje.
  • 1348​ m. Strėvos mūšis​ - už keliolikos kilometrų nuo darbartinių Elektrėnų , prie Strėvos, įvyko didžiulis mūšis, kuriame žuvo keli tūkstančiai lietuvių, tarp jų ir vienas iš Gedimino sūnų - Narimantas.
  • 1961 ​m. Pradėtas kurti Elektrėnų miestas​ - Elektrėnų herbe nutarta pavaizduoti stilizuotą žaibą ir dvi aštuonkampes žvaigždes, kurios simbolizuoja naująjį Elektrėnų miestą bei išnykusius senuosius kaimus.
  • 1961-1962​ m. Įsteigta pirmoji mokykla​.
  • 1962​ Kultūros namai​.
  • 1962​ m. Sporto klubas „Energija“​ - populiariausios sporto šakos: ledo ritulys, dailusis čiuožimas, buriavimas, dziudo, rankinis, žaidimas šaškėmis, šachmatais, baidarių ir kanojų, vandens slidžių ir bočios sportas.
  • 1965​ m. Ligoninė​
  • 1976​ m. Ledo rūmai​
  • 2004 - 2007​ m. Viešoji biblioteka​
  • 1961​ m. Elektrėnų marios​ - šiluminės elektrinės statybos metu buvo užtvenkta Strėvos upė. 1961 m. pradėjęs kilti upės vanduo užliejo Anykštos, Jagudžio ir Puikino ežerus, šie susiliejo į didžiulį tvenkinį, dabar vadinamą Elektrėnų mariomis.
  • Elektrėnų savivaldybės meras - Kęstutis Vaitukaitis​
  • Elektrėnų savivaldybės gyventojai - 25,520
  • Savivaldybės plotas (ha) - 51,00
  • Elektrėnų savivaldybei priklauso aštuonios seniūnijos: Elektrėnų, Vievio, Semeliškių, Kietaviškių, Kazokiškių, Gilučių, Pastrėvio, Beižionių.

 

Tradiciniai renginiai

  • Nuo 1968 - Jazz Jaununystė​ - įvyko pirmasis Lietuvoje džiazo festivalis „Jaunystė 68“.
  • „Metų žmogaus“ rinkimai​ - kasmet organizuojamas šventinis vakaras - apdovanojami labiausiai nusipelnę savivaldybės žmonės.
  • Nuo 1971​ „Bėgimas aplink marias​“​.
  • Nuo 2012​ Žygis „Žalio Velnio takais“​ - žygis skirtas Didžiosios Kovos apygardos partizanų vadui Jonui Misiūnui – Žaliam Velniui ir šios apygardos partizanams pagerbti.
  • Nuo 2015​ Elektrėnai Rally ​ - ralis, apjungiantis gražiausias savivaldybės vietoves ir suburiantis gausybę žmonių.

Nuot. aut. Gabrielius Lisauskas