Martyna ir Ugnė – Vilniaus dailės akademijos grafinio dizaino studentės, kurioms kūryba tampa būdu reflektuoti ir analizuoti svarbias socialines temas. Jų bendradarbiavimas gimsta iš bendro noro per meną kalbėti apie tai, kas dažnai lieka neišgirsta. Savo darbuose jos tyrinėja kolektyvinę atmintį, vienatvę, savivertę ir kartų ryšį. Trumpametražiame filme apie savivertę jos analizavo sovietinio režimo įtaką lietuvių psichologinei savijautai ir tai, kaip šis paveldas perduodamas iš kartos į kartą. Jų kurtoje stop-motion animacijoje „Kai miestas nutyla“ atsiskleidžia vienatvės patirtys urbanistinėje aplinkoje. Studijų metu taip pat dalyvavo Aalto universiteto kūrybinėse dirbtuvėse Suomijoje, kur drauge kūrė socialinę iniciatyvą, skatinančią vyresnio amžiaus žmonių ir jaunimo pokalbius bei artimesnį tarpusavio supratimą. Martynos ir Ugnės kūryba – tai jautrus, vizualiai išgrynintas atsakas į šiuolaikines socialines realijas.
Instaliacija „Patalai“
„Patalai“ – tai instaliacija, atskleidžianti seksualinės prievartos aukų kaltinimo kultūrą. Pasitelkdamos autentiškus komentarus, paliktus po naujienų portalų straipsniais apie prievartos atvejus, autorės perkelia šias žodines atakas iš virtualios erdvės į fizinę. Ant purvinų paklodžių atsirandantys komentarai tampa ne tik simboliniu, bet ir tiesioginiu kaltinimo veiksmu – jie liudija, kaip vieša erdvė gali prisidėti prie aukų stigmatizavimo ir jų savivertės žeminimo. Tai žodžiai, kurie kasdien sklando internetinėje erdvėje, tačiau tik fiziniame kontakte tampa apčiuopiami ir neišvengiami. Instaliacija kviečia žiūrovą susidurti su tuo, kas dažnai ignoruojama: ne tik su žodžiais, bet ir su jų pasekmėmis. „Patalai“ išryškina vis dar gajų lyčių nelygybės suvokimą Lietuvoje, kai seksualiniuose nusikaltimuose atsakomybė perkeliamą aukai, o ne kaltininkui – dažniausiai vyrui. Tai tylus, bet stiprus raginimas prisiimti atsakomybę už savo žodžius ir veiksmus – tiek viešoje, tiek asmeninėje erdvėje.
Atsiliepimai