Alvydas – kūrėjas iš Vilūnų kaimo, šiuolaikinį meną kuriantis ne mieste, o savo kaimo dirbtuvėse. Ten, tarp kasdienybės ir tylos, gimsta gipsinės skulptūros, pasakojančios apie lietuvišką būtį, autentiškumą ir tai, kas dažnai lieka nepastebėta. Pagrindinė kūrybos medžiaga – gipsas, tačiau jo dirbtuvėse slypi ir daugybė kitų, dar niekam nerodytų projektų. Kiekvienas jų – tarsi laukimo būsena, lyg tiltas tarp šiandienos ir to, kas dar tik pasirodys. Alvydo studijos darbai neturi iš anksto numatyto recepto, kokią emociją turėtų sukelti. Tai – žiūrovo reikalas: pajusti, susidurti, išgyventi. Visgi kūrėjas tikisi, kad tie jausmai bus šilti ir artimi. Būdamas šalia savo dirbtuvių, jis visada yra ir savo meno būsenoje – todėl kūryba jam nėra atskiras pasaulis, o kasdienybės dalis. Tai gyvenimas, kuriame kiekviena forma slepia istoriją. Su Elektrėnų 65-mečiu – džiaugiuosi galėdamas būti šios sukakties dalimi per savo kūrybą!
Gipsinė tradicijos skulptūra „Šakočiai“
Šie šakočiai – nevalgomi, bet kaip niekad tikri. Tai unikalios gipsinės skulptūros, sukurtos remiantis tikru šakočio gamybos procesu. Tik vietoje tešlos čia sluoksniuojamas sunkus gipsas. Kiekviena skulptūra turi apie 20 sluoksnių, kurie tvirtėja ir įgauna formą sukantis vienas po kito. Tai technika, kurią menininkas Alvydas atrado iš naujo – būtent šioje formoje gipsas tampa nevaldomas, bet užburiantis. Rankos čia – tik įrankis: skulptūra pati renkasi savo formą. Tai – pirmasis tokio tipo kūrinys Lietuvoje, šiais metais užregistruotas kaip patentuotas objektas. Tai kultūros įamžinimas per netikėtą medžiagą. Nuo vaikystės pažįstama forma perkelta į kitą laikmeną ir kontekstą – iš šventinio stalo į meno erdvę. Čia šakotis tampa ne tik simboliu, bet ir klausimu: ką reiškia tradicija šiandien? Kiekviena forma – kol kas atpažįstama. Bet kur link ves šis procesas, žino tik pats kūrėjas.
Atsiliepimai