Piliakalnis (Pilies kalnas) yra Sukros dešiniojo bevardžio intako krante, esančiame aukštumos kyšulyje, juosiamame gilių bevardžių upelių, sutekančių prie piliakalnio šiaurinio galo, slėnių, Kazokiškių miško šiaurės rytiniame pakraštyje. Viršūnės aikštelė trikampė, pailga šiaurės pietų kryptimi, 58 m ilgio ir 28 m pločio pietiniame krašte, su kultūriniu sluoksniu, kuriame rasta lipdytinės brūkšniuotosios keramikos. Aikštelę iš pietų pusės nuo gretimos aukštumos skiria 3 grioviai: pirmasis išorinis griovys yra 0,9 m gylio, antrasis už pylimo esantis griovys yra 2,2 m gylio nuo pylimo viršaus, trečiasis už antro pylimo esantis griovys yra 2 m gylio; grioviai centrinėje dalyje 3 m plotyje užstumdyti tempiant nupjautus medžius. Aikštelę iš pietų pusės nuo gretimos aukštumos skiria 3 pylimai. Pirmasis pylimas, esantis už pirmojo griovio, yra 1 m aukščio, antrasis pylimas, esantis už antrojo griovio, – 1 m aukščio, trečiasis pylimas – 3 m aukščio nuo trečiojo griovio dugno ir 0,5 m aukščio nuo piliakalnio aikštelės. Šlaitai statūs, apie 17 m aukščio. Piliakalnis apaugęs labai tankiais krūmais ir brūzgynais, išaugusiais iškirtus eglyną. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pr. Kasinėjant piliakalnyje buvo rastas pilies kalno monetų ir sidabro lydinių lobis, kuris eksponuojamas Kernavės istorijos muziejuje.
Atsiliepimai